Pasistengsiu per daug nesismulkinti...
Balsavau uz Cobabara, nes kad ir kaip gaila, bet pas Moon... pas žmogų su tiek patirties, kurios ypač bijau šiame visame kovų fronte, pamačiau daugiau absurdiškų, dažnai pas naujokus pasitaikančių fenomenų, nei pas Cobabarą. Kas, bukime bėdni, bet teisingi... yra keistoka. Pagrindinės Cobabaros problėmos yra blogas anime source pasirinkimas ir, žinoma, aiškus patirties trukumas technikos pusėje, bet visą tai susitvarkys su laiku... jei ji tik daugiau kurs. Tuo tarpu mūsų dievaitė Moon lyg specialiai įvelia žioplą fatališką klaidą.
Cobabara - Long Way Down
Na... tai tikrai nėra stiprus darbas... Ir nepasakyčiau, kad vidutinis... bet jis tavo pirmasis. Pirmasis žingsnis... Sakykime, padarytas visiškoje tamsoje bandant aklai pataikyti į taikynį. Tu, gaila, prašovei, bet kol kas tokie "prašovimai" yra gan normalu. Dabar sunku nuspėti į kurią pusę tu renkiesi žengti antrą žingsnį... Ar istorijos pateikime, ar technikoje... Abu šie dalykai šiame darbe balansuoja tam pačiam taške, nes istorijos (na arba įdėjos) arba nėra, arba ją beprotiškai sunku suprasti. O su technika - jau ankščiau per PM minėjau, kad pasirinkai labai negyvą animę, kuriam reik papildomo darbo norint iš jo ką nors padoraus išpešti. Dabar šis anime tiesiog nesukuria jokios atmosferos ar juntamo ryšio su dainą. Taip pat scenos atrodo kiek per daug random... Na bet tuo tarpu - tu puikiai padirbėjai su technikos pagrindais, kas jau nėra kūrybingumo dalis, bet vistiek yra pakankamai svarbu. Beje, tas pas naujokus gan reta - jokio ghosting, tv logotipo, pikselizacijos, garso/vaizdo kokybės skirtumų tam tikruose fragmentuose, aštrių dainos garsų karpymo... Žodžiu, atitinka viskas šiolaikinius standartus. Taip pat, juntamas minimalus music sync - tu jauti dainą, bandai sukūrti atmosferą, tu žinai kada reik spartinti rodomą vaizdą, kad tiktu prie dainos... Bet to neužtenka. Reik daugiau harmonijos tarp muzikos garsų ir vaizdo - reik parodyti, kad jie yra lyg vienas kūnas ir tas ryšis yra nepakartojamas su kita daina. Tai turi atrodyti taip, kad niekad daugiau niekas gyvenime negalėtu tiksliai atkartoti. Visi mes muziką jaučiame skirtingai! Todėl sekanti kartą nedvejok atskleisti kaip tu jauti ne vien taktą, bet ir atskyrus muzikos garsus.
Moon - Within
Va čia tai sunkus atvejis. Moon, sensti
Man tavasias įdėjas bei jausmą muzikai visados sunku suprasti. Daugybe vietų kur atrodo, kad nereikėtu keisti kažko - tu emi ir pakeiti kadrą. O ten kur reikėtu keisti ką nors - tu nieko nedarai. Daug nepastovumo... Ir tas galas... Rimtai, Moon, kas tau užplaukė? Ne jau ir tave kabina tinginys, kad tokius galus darbui reik daryti? Pradžia labai gera. Ji iškarto neša tavimi. Iškart juntama šiokia tokia atmosfera, kuri lyg sako, kad va šito darbo autorius garantuotai žino ką daro. Bet po to šuvio... Prasideda toks randomness... Sorry, aš tiesiog nematęs šio animę ir man viskas kitą čia atrodo taip nenuoseklu ir keista. Tai rodo vaikus, tai rodo žudynes, vėl vaikai... vėl žudynės. Ar čia meilė? O gal vaikystės draugystė? Bet kodėl tada žudynės? Daina šiaip nėra įprastinė, todėl įdėja galėjo buti kiek... meniškesnė, kūrybiskesnė. Reikėjo kažkokio naujo vėjo gūsio. Dabar iš pažiūros įdėja gan banaloka atrodo... Jei ji išvis yra, nes man nepavyksta jos iki galo suprasti. Anyway, pereinam prie technikos - ji paprasta, užtikrinta, saugi, neišradynejanti dviračio, šlubuojanti vietomis su kadrų kaita. Man asmeniškai nuobodoka. Norisi kažko vizualiai daug skanesnio, jaunatviškesnio ir drąsesnio. Kaip antai tavasis Neverland... Irgi paprasta technika, bet vizualiai kažkodėl beprotiškai skanu.
Balsavau uz Cobabara, nes kad ir kaip gaila, bet pas Moon... pas žmogų su tiek patirties, kurios ypač bijau šiame visame kovų fronte, pamačiau daugiau absurdiškų, dažnai pas naujokus pasitaikančių fenomenų, nei pas Cobabarą. Kas, bukime bėdni, bet teisingi... yra keistoka. Pagrindinės Cobabaros problėmos yra blogas anime source pasirinkimas ir, žinoma, aiškus patirties trukumas technikos pusėje, bet visą tai susitvarkys su laiku... jei ji tik daugiau kurs. Tuo tarpu mūsų dievaitė Moon lyg specialiai įvelia žioplą fatališką klaidą.
Cobabara - Long Way Down
Na... tai tikrai nėra stiprus darbas... Ir nepasakyčiau, kad vidutinis... bet jis tavo pirmasis. Pirmasis žingsnis... Sakykime, padarytas visiškoje tamsoje bandant aklai pataikyti į taikynį. Tu, gaila, prašovei, bet kol kas tokie "prašovimai" yra gan normalu. Dabar sunku nuspėti į kurią pusę tu renkiesi žengti antrą žingsnį... Ar istorijos pateikime, ar technikoje... Abu šie dalykai šiame darbe balansuoja tam pačiam taške, nes istorijos (na arba įdėjos) arba nėra, arba ją beprotiškai sunku suprasti. O su technika - jau ankščiau per PM minėjau, kad pasirinkai labai negyvą animę, kuriam reik papildomo darbo norint iš jo ką nors padoraus išpešti. Dabar šis anime tiesiog nesukuria jokios atmosferos ar juntamo ryšio su dainą. Taip pat scenos atrodo kiek per daug random... Na bet tuo tarpu - tu puikiai padirbėjai su technikos pagrindais, kas jau nėra kūrybingumo dalis, bet vistiek yra pakankamai svarbu. Beje, tas pas naujokus gan reta - jokio ghosting, tv logotipo, pikselizacijos, garso/vaizdo kokybės skirtumų tam tikruose fragmentuose, aštrių dainos garsų karpymo... Žodžiu, atitinka viskas šiolaikinius standartus. Taip pat, juntamas minimalus music sync - tu jauti dainą, bandai sukūrti atmosferą, tu žinai kada reik spartinti rodomą vaizdą, kad tiktu prie dainos... Bet to neužtenka. Reik daugiau harmonijos tarp muzikos garsų ir vaizdo - reik parodyti, kad jie yra lyg vienas kūnas ir tas ryšis yra nepakartojamas su kita daina. Tai turi atrodyti taip, kad niekad daugiau niekas gyvenime negalėtu tiksliai atkartoti. Visi mes muziką jaučiame skirtingai! Todėl sekanti kartą nedvejok atskleisti kaip tu jauti ne vien taktą, bet ir atskyrus muzikos garsus.
Moon - Within
Va čia tai sunkus atvejis. Moon, sensti
Man tavasias įdėjas bei jausmą muzikai visados sunku suprasti. Daugybe vietų kur atrodo, kad nereikėtu keisti kažko - tu emi ir pakeiti kadrą. O ten kur reikėtu keisti ką nors - tu nieko nedarai. Daug nepastovumo... Ir tas galas... Rimtai, Moon, kas tau užplaukė? Ne jau ir tave kabina tinginys, kad tokius galus darbui reik daryti? Pradžia labai gera. Ji iškarto neša tavimi. Iškart juntama šiokia tokia atmosfera, kuri lyg sako, kad va šito darbo autorius garantuotai žino ką daro. Bet po to šuvio... Prasideda toks randomness... Sorry, aš tiesiog nematęs šio animę ir man viskas kitą čia atrodo taip nenuoseklu ir keista. Tai rodo vaikus, tai rodo žudynes, vėl vaikai... vėl žudynės. Ar čia meilė? O gal vaikystės draugystė? Bet kodėl tada žudynės? Daina šiaip nėra įprastinė, todėl įdėja galėjo buti kiek... meniškesnė, kūrybiskesnė. Reikėjo kažkokio naujo vėjo gūsio. Dabar iš pažiūros įdėja gan banaloka atrodo... Jei ji išvis yra, nes man nepavyksta jos iki galo suprasti. Anyway, pereinam prie technikos - ji paprasta, užtikrinta, saugi, neišradynejanti dviračio, šlubuojanti vietomis su kadrų kaita. Man asmeniškai nuobodoka. Norisi kažko vizualiai daug skanesnio, jaunatviškesnio ir drąsesnio. Kaip antai tavasis Neverland... Irgi paprasta technika, bet vizualiai kažkodėl beprotiškai skanu.
Sveikinimai su pirmuoju blynu. Įdomi kompozicija, tačiau neturinti ryškaus "groove", tad užduotis manau buvo tikrai ne iš lengviausių. Tačiau būtų kur kas įdomiau stebėt kovas su tokiom išskirtinėm kompozicijom. Pasirinktas anime atrodo nelabai derantys, nors velnias žino ar aš ką pajėgčiau surasti geresnio... Nenuleisk rankas ir sėkmės sekančiam darbe.
Comment