Japonijos kultūra
(jap. 都道府県 todōfuken) – Japonijos administraciniai vienetai, susiformavę 1888 m. Jų yra 47, ir dauguma vadinamos 県 ken. Kai kurie administraciniai vienetai turi kitokius pavadinimus: Osaka ir Kyoto vadinami 府 fu, Tokijas – 都 to, Hokkaido – 道 dō. 1871 m. įvedus prefektūras jų buvo virš 300, 1888 m. jų skaičius sumažintas iki 47. 1947 m. išleistu įstatymu prefektūroms suteikta didesnė autonomija ir politinė valdžia.
1 Hokkaido, 2 Aomori, 3 Iwate, 4 Miyagi, 5 Akita, 6 Yamagata, 7 Fukushima, 8 Ibaraki, 9 Tochigi, 10 Gunma, 11 Saitama, 12 Chiba, 13 Tokyo, 14 Kanagawa, 15 Niigata, 16 Toyama, 17 Ishikawa, 18 Fukui, 19 Yamanashi, 20 Nagano, 21 Gifu, 22 Shizuoka, 23 Aichi, 24 Mie, 25 Shiga, 26 Kyoto, 27 Osaka, 28 Hyogo, 29 Nara, 30 Wakayama, 31 Tottori, 32 Shimane, 33 Okayama, 34 Hiroshima, 35 Yamaguchi, 36 Tokushima, 37 Kagawa, 38 Ehime, 39 Kochi, 40 Fukuoka, 41 Saga, 42 Nagasaki, 43 Kumamoto, 44 Oita, 45 Miyazaki, 46 Kagoshima, 47 OkinawaSąraše prefektūros išvardintos nuo šiauriausiai esančios iki piečiausiai esančios. Toks vardinimas yra priimtas Japonijoje.
Tarpusavyje prefektūros yra grupuojamos į regionus 地方čihō.
Smulkesni prefektūrų padaliniai apibendrintai vadinami 市町村 šičiōson. Jų yra trys rūšys: miestas 市 ši, miestelis 町 čiō/mači ir kaimas 村 son/mura.
Senoji administracijos sistema
Nors šiuolaikinės prefektūros vaidina svarbų vaidmenį Japonijos gyvenime, jos susiformavo ant daugiau nei tūkstantį metų egzistavusios senosios Japonijos administravimo sistemos, kuri šalyje vis dar svarbi, ypač kalbant apie regionų kultūrą ir tradicijas.
Senoji administracijos sistema buvo sukurta VII a, vykdant Taika reformas, ir rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Visa Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国 kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki pačio smulkiausio administracinio vieneto – 戸 to, atitinkančio vieną šeimą.
Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.
wikipedia.org / Redagavo amidau 2009