Kas yra manga?

Manga japonų kalboje vadinami komiksai. Bet už Japonijos ribų šiuo žodžiu apibrėžiami tik japoniški (arba panašiai sukurti) komiksai. Japonų autorių darbus galima atskirti vienu žvilgsniu. Beveik visi manga komiksai yra juodai balti (spalvoti dažniausiai būna tik viršeliai). Fabula mangoje yra labai išplėsta ir įtraukianti, piešimo maniera charakteringa. Kiek vakarietiškas komiksas yra orientuotas vaikų auditorijai, tiek manga auditorija apima įvairų amžių grupes bei pomėgių žmones. Šis skirtumas atsiranda dėl liečiamų temų bei kultūrinių skirtumų apskritai: vakaruose komiksai yra laikomi beverčiu produktu vaikams (komiksų herojai dažniausiai super žmonės apdovanoti antgamtinėmis jėgomis); rytuose komiksai yra populiarūs tarp visų amžiaus grupių (manga tematika yra labai įvairi, tad kiekvienas gali sau susirasti tinkamą mangą - mokiniai, darbininkai, namų šeimininkės ir .t. t.).

Japonijoje kasdien spausdinama keli šimtai milijonų puslapių manga; virš 40% spausdinamos produkcijos Japonijoe yra būtent manga. Manga yra labiausiai pasaulyje žinomas japoniškos popkultūros atributas. Nemaža dalis vakarų kritikų manga priskiria kičui. Bet kaip visada tiesa slypi apie vidurį: publikuojama ir beverčio masinio šlamšto ir iškilių darbų. Laimei į vakarus dažniausiai patenka tik geriausi, populiariausi manga kūriniai. Vakaruose labiausiai žinomi ir vertinami manga autoriai: Katsuhiro Otomo, Kenichi Sonoda, Masamune Shirow, Rumiko Takahashi, Naoko Takeuchi, Masakazu Katsura, Yuzo Takada, Yu Watase, Kia Asamiya. Manga tapo populiari už jos tėvynės ribų, ypatingai azijos šalyse ir neperseniausiai JAV bei Europoje.

Glaudžiai su manga susijusi anime. Japonijoje šiuo žodžiu apibūdinamas bet koks animacinis filmas. Už Japonijos ribų taip vadinami tik japoniški animaciniai filmai. Anime lengvai atpažįstamas kaip ir manga. Daug anime yra paremta manga, nors gali būti ir atvirkščiai. Daug žmonių maišo turinį su forma: jeigu animacija tai tik vaikams. Aišku šis požiūris yra klaidingas. Anime galime rasti tokių pat žanrų kaip vaidybiniame kine- drama, komedija, siaubas, nuotykiai, MF (dažniausiai cyberpunkas), fentezi, erotika ir t. t.

Eilinis japonų skaitytojas skiria 4 sekundes vienam manga puslapiui. Tai nedaug, kad galima būtų žavėtis grafika. Tad dailininkai dažniausiai apsiriboja minimaliomis grafinėmis priemonėmis. Bet nemaža dalis grafikų piešia manga ypač detaliai ir jų iliustracijos konkuruoja su žymiausiais komiksų autoriais visame pasaulyje. Tad kodėl tiek yra vargstama su iliustracijomis jeigu joms skiriama tiek nedaug dėmesio? Tikras autorių uždarbis plaukia pardavus tokobanus (manga albumai), tad geras scenarijus ir įsimintina grafika didina parduotų egzempliorių skaičių.

Viena iš priežasčių kodėl Japonai sugeba taip greitai skaityti manga minimalus teksto kiekis. Kita priežastis lėtas ir ištęstas scenarijaus tempas. Japonų autorius per keliolika puslapių vaizduos emocijas, kurias amerikiečių dailininkas parodys tik su 3- 4 kadrais užpildytais gausaus teksto. Japonai turi atitinkamus standartus emocijų vaizdavimui. Didelis vandens lašas ant galvos reiškia sumišimą, lietus- herojaus liūdesį, vėjas nešantis žiedlapius nuo vieno personažo prie kito simbolizuoja meilę ir t.t. Visus šiuos simbolius japonai įsisavina be didelio vargo, greitu žvilgsniu peršokant iš lapo nuo lapo. Puslapis privalo būti sumaketuotas plastiškai, simbolika aiški, žodžiai išdėlioti taip, kad jų prasmė būtų suprasta per keturias sekundes.


Charakteringi bruožai:

Bespalviškumas: žalumos juosta, ant kurios stovi amerikietiško komikso herojus gali reikšti tik žolę. Bet ne Japonijoje. Manga yra juodai baltas kūrinys, tad dailininkai daugiau dėmesio skiria detalėms bei pasitelkia šešėlių žaismą. Tik nepradėkite užjausti japonų dailininkų dėl tokio triūso, dažniausiai jie samdo didelę grupę asistentų tam kad visa arba tam tikra puslapio dalis būtų atlikta.

Puslapio maketavimas: manga autoriui puslapio maketavimas yra labai svarbus, nes kaip jau žinome skaitytojas skiria jam tik 4 sekundes. Piešiniai turi plastiškai vienas kitą keisti. Tekstas ir garsiniai efektai taip pat sutalpinami tame pačiame puslapyje. Dažnai vieną puslapį užima vienas kadras.

Tempas: manga autoriai supranta, jeigu jo komiksas turės pasisekimą, tai bus tęsiamas daug metų, tad nėra jokios skubos spartinti fabulos vystymą. Veiksmo scenos ištęstos per keletą puslapių, tai didina įtampą ir intensyvumą.

Originalumas/įvairumas: manga autorius nesijaučia apribotas viena tema. Egzistuoja šimtai manga žurnalų, kuriuose galima publikuoti savo kūrybą. Tokie žurnalai spausdina įvairių autorių ir tematikos darbus, leidėjas neturi iliuzijų, kad kiekvienas spausdinamas darbas bus populiarus, tad gali sau leisti spausdinti ir originalesnius darbus. Perkant žurnalą su manga, skaitytojas gauna įvairių stilistikų pavyzdžius. Įvairovė tai viena iš priežasčių traukianti vakariečius prie manga.

Manga suaugusiems: Japonijoje manga skaito įvairaus amžiaus žmonės, tad parduodami leidiniai ir tik suaugusiems (nebūtinai erotinio turinio). Šis faktas taip pat lemia manga populiarumą pasaulyje.

Kiekis: dideli leidinių tiražai bei tematikos gausa kiekvienam gali įtikti pagal skonį, pomėgius ar amžių.


Tekstas skolintas iš Balion@s / Koregavo: slicKrox