Pirmoji naktis – naujokų drąsos išbandymas, kuris atsijuos drąsiuosius nuo bailiųjų, sustiprins pasitikėjimo ryšius ir supažindins su nekontroliuojama vietovės aplinka.
Išgyvenus šiurpą sukeliančius išbandymus naujokams bus suteikta naktis poilsiui, tačiau dvasinis stiprinimas čia nesibaigia. Antrąją stovyklos dieną eilinius fiziškai ir morališkai tvirtinsim sportine bei protiška veikla ir vyks tam tikri apmokymai, padėsiantys jiems sulaukti kitos dienos ryto.
Iš karto galiu pasakyti - gaila, kad buvo mažiausiai žmonių per visus camp'us kiek buvo (apie ~20 su organizatoriais), nes šitas camp'as buvo pats nuostabiausias iš visų.
Pirmą vakarą visi suvažiavo ir ėjom pasitikti žmonių. Vienas labiausiai varginančių turbūt dalykų, nes pirmyn atgal suvaikščiot išviso 10km per karščius ne pats smagiausias reikalas, ypač kai kelias monotoniškas. Dviem reisais atvažiavo žmonės ir po to dar naktį prisijungė keli. Kadangi ganėtinai vėlai visi susirinko tai dienos žaidimų jokių ir nebuvo, tik medienos tampymas laužui.
Pirmoji naktis ir pirmos pramogos. Visi susirinkę atsisėdo aplink laužą ir vienas po kito prisistatinėjo nickais/vardais, ir sekantis žmogus po kiekvieno turėjo pakartoti visų nickus/vardus iš eilės. Taip susipažinę parengėm gan tradicinį žaidimuką - žudiką. Ką ištrauki iš žmonių turi slapta nužudyti padėdamas ranką ant peties ir pasakydamas "tu mirei" (ar pan.). Nusprendėm, kad bučiniai būtų kiek per ekstremalu esant per dideliam vaikinų skaičiui. Taip paranojiškai dauguma po kelis ir vaikščiojo.
Per dieną padarėm trasą naktiniam drąsos išbandymui. Surištom rankom du žmonės turėjo praeiti paruoštą kelią ir išlįsti atgal į stovyklą. Smagiausia vieta tikriausiai buvo ištemptos virvės virš upelio, ala perkėla per Stikso upę. Žvakės ir tamsa, iš krūmų išnyrantys neaiškūs padarai (kai kuriems gal per daug visgi aiškūs), manau visai šauni pramoga buvo. Po šio pažygiavimo beliko tik chillint iki ryto ir laukt kitos dienos smagumų.
Antra diena ir naktis:
Rytas kam sunkesnis kam lengvesnis, bet dauguma ėjo rytinių maudynių į Žeimeną. Vanduo visai pakenčiamas buvo, o naktį dar prie to prisidėjo Sable atkurta, tradicinė - VAK'o pirtis. Bet tęskime viską nuo pradžių. Pavalgę ir apsitvarkę, panešioję malkų surengėm tinklinio varžybas, o nugalėtojas gauna išskirtinį popierėlį su japonišku užrašu. Ką tai galėtų reikšti? Sužinosime tik nakčiai atėjus. Poilsio valandėlė ir toliau tęsėme žaidimus estafetės rungtyse. Nugalėtojų komanda gauna dar vieną panašų popierėlį. Pavalgius pietus visi paskirtsomi žaisti Munchkin stalo žaidimų turnyre. Pats pirmą kartą išbandžiau šį žaidimą ir tikrai buvo smagu bei linksma, v ieni ant kitų vis stengiasi ką nors pikto padaryti, kad tik nelaimėtų, tad pirmosiso partijos labai ilgai užsitęsė, bet daugiau dėl to, kad daugumą taisyklių nežinojo ir Egiui teko daug strioko kiekvienam aiškinant ėjimus ir kas ką daro. Taigi finalo nugalėtojui dar vienas lapelis atitenka.
Kadangi tema Youkai ir demonai, dress-kodas buvo apsirengti būtent tokiais padarais, o tie kas atvyko be kaukių gavo darbo pasėdėti workshope ir pasigaminti savo kaukes vietoje. Tam buvo parūpinti ir dažai ir kartonas ir gumytės pasirišti kaukę. Šiaip net nustebau, kad kai kurios kaukės ganėtinai gražiai pas daugumą atrodė ir kad visi jas pasidarė. Šiemet dauguma labai smagiai įsijautė į visą veiklą, tad tai tik didelis pliusas.
Toliau kol visi valgė ar šiaip chillino mes su dalimi organizatorių ruošėme naktinį lobių ieškojimą ir vaiduoklių medžioklę (pripiešiau bemaž kokius 30 skirtingų vaiduoklių veidų ant pripustų baltų balionų).
Taigi, paskirstomos komandos ir žmonės su popierėliais. Taisyklės tokios: dvi komandos keliauja skirtingais keliais per apsėstą vaiduokliais mišką ir turi juos visus nugalėti, kad pasiektų finalinį tašką - bosą. Taigi vedamos komandos muša vaiduoklius, o kai kurie net gali ant tavęs paskleisti prakeiksmą ir jei prakeiksmas prilimpa (pabrėžiu, balionuose buvo miltai) - tu mirei ir tave prikelti galima tik su tais popierėliais kuriuos laimėjai dienos žaidimų metu. Kiekvienas komandos narys muša balioną su atitinkamu ginklu ir dar turi galimybę iš vaiduoklių išmušti papildomus ginklus kurie pasitarnautų kovojant prieš bosą. Taip numušus visus vaiduoklius susitinka dvi komandos pusiaukelėje prieš pagrindinį miško siaubą - Sabalių Mėlynąjį, kuris aprištas papildomom gyvybėm, o rankose miltai (ala prakeikimų ektoplazma). Buvo išties smagiausia dalis kai jį visi bandė pulti įvairiais būdais darant neaiškius pašokimus, dvigubus manevrus, o tuo tarpu medyje dalis komandos narių bandė paimti stebuklingą apsiaustą gelbėjantį nuo prakeiksmų. Galiausiai miško siaubūnas buvo nukautas ir iš paskutinio baliono iškrenta paskutinė žinutė "Žemyn į pelkę", nusileidę žemyn dalyviai ištraukia simbolinę lobių dėžę kurią sėkmingai parsineša į stovyklavietę ir draugiškai pasidalina. Tada naktis ir linksmybės su alumi, vynu ir kaljanu.
Galiu pasakyti, kad vienintelis blogas dalykas kuris ten buvo tai uodai ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai. Po žaidimų naktį visi draugiškai sėdėdavome, bendraudavome. KAi kurie linksmai apsitaškė šviečiančių lazdelių skysčiu ar prisirinkę jonvabalių žaidė. Laužui malkų pririnkę buvom tiek, kad šviesos šaltinis būdavo iki visiško prašvitimo. Alkoholiu šį kartą taip pat niekas nepadaugino, ganėtinai griežtai pasakėme, kad nesivežtų niekas stipresnių nei vynas gėrimų ir tai gan tvarkingai suveikė. Pačią stovyklą labai gražiai pasiruošėme, su ištemptom marškom ant kurių pripaišyta paveikslėlių, spalvingai patys apsirengę; maudynėms vieta tiesiog puiki, o ir pirtį visai šauniai pakūrėme. Darbo buvo nemažai ruošiantis ir tą dieną kai grįžinėjome namo visai pavargę jautėmės, bet tai vadinasi buvo ką veikti. Aš žinau, kad ne viską dar papasakojau, bet gal kiti pridės daugiau.
Nuotraukos:
Reikes ir man kada nors dalyvaut . . Vot kad tik mano amzius >.>
Patiko man kaukes . . : DDD . Fainos tokios . . : DD
Tik truputi nesupratau , o kodel tas zmogas melynas ?? O.o