Ateitis atvyko. Ir atvyko ant vieno rato. Tai – elektra varomas vienratis motociklas "Ryno", kurį pagal dukros eskizus (ji kažką panašaus matė kažkokiame kompiuteriniame žaidime) suprojektavo ir sukonstravo 15 metų automobilių pramonėje inžinieriumi dirbęs Chrisas Hofmanas (Chriss Hoffman). "Ryno" kuriamas jau šešerius metus. Projektas per tą laiką spėjo persikūnyti į tris skirtingus prototipus. Dabartinė "Ryno" versija įsibėgėja iki 19 km/val. ir vienu baterijų įkrovimu gali nuriedėti 16 km. Plieninio rėmo elektrociklas sveria tik 72 kg, o pavežti gali 118 kg "krovinį" (šios ribos neturėtų viršyti bendras vairuotojo ir jo bagažo svoris).
Vienračiu važinėti pabandę redaktoriai neslėpė, kad jausmas atsisėdus už elektrociklo vairo iš pradžių būna labai keistas: akceleratoriaus – nėra, normalaus stabdžių pedalo – nėra. O važiuoti reikėjo siaurokais koridoriais...
Tačiau pasipraktikavus ir perpratus neįprastus šios transporto priemonės valdymo keistumus –greitį didinti galima vairuotojui svyrant į priekį, stabdyti – lošiantis atgal, vairuoti – šlaunimis (nors kažkas panašaus į vairą yra, tačiau jis labiau skirtas įsikibti ir laikyti pusiauvyrą) – viskas pasidaro labai įdomu. Ir ačiū Dievui, kad maksimalus šio aparato greitis kol kas – tik 19 km/val. Bet tai tikrai ne riba.
Ch. Hofmanas planuoja pirmais gamybos metais parduoti ribotą elektrociklų kiekį (tuo rūpintųsi penkios pardavimų bendrovės). Planuojama, kad pirmuosius vienračius "Ryno" bus galima įsigyti nuo gegužės 16 d. Orientacinė kaina – 5,3 tūkst. JAV dolerių (apie 13,4 tūkst. Lt).
Plačiau: Technologijos.lt
Ateitis atvyko. Ir atvyko ant vieno rato. Tai – elektra varomas vienratis motociklas "Ryno", kurį pagal dukros eskizus (ji kažką panašaus matė kažkokiame kompiuteriniame žaidime) suprojektavo ir sukonstravo 15 metų automobilių pramonėje inžinieriumi dirbęs Chrisas Hofmanas (Chriss Hoffman). "Ryno" kuriamas jau šešerius metus. Projektas per tą laiką spėjo persikūnyti į tris skirtingus prototipus. Dabartinė "Ryno" versija įsibėgėja iki 19 km/val. ir vienu baterijų įkrovimu gali nuriedėti 16 km. Plieninio rėmo elektrociklas sveria tik 72 kg, o pavežti gali 118 kg "krovinį" (šios ribos neturėtų viršyti bendras vairuotojo ir jo bagažo svoris).
Vienračiu važinėti pabandę redaktoriai neslėpė, kad jausmas atsisėdus už elektrociklo vairo iš pradžių būna labai keistas: akceleratoriaus – nėra, normalaus stabdžių pedalo – nėra. O važiuoti reikėjo siaurokais koridoriais...
Tačiau pasipraktikavus ir perpratus neįprastus šios transporto priemonės valdymo keistumus –greitį didinti galima vairuotojui svyrant į priekį, stabdyti – lošiantis atgal, vairuoti – šlaunimis (nors kažkas panašaus į vairą yra, tačiau jis labiau skirtas įsikibti ir laikyti pusiauvyrą) – viskas pasidaro labai įdomu. Ir ačiū Dievui, kad maksimalus šio aparato greitis kol kas – tik 19 km/val. Bet tai tikrai ne riba.
Ch. Hofmanas planuoja pirmais gamybos metais parduoti ribotą elektrociklų kiekį (tuo rūpintųsi penkios pardavimų bendrovės). Planuojama, kad pirmuosius vienračius "Ryno" bus galima įsigyti nuo gegužės 16 d. Orientacinė kaina – 5,3 tūkst. JAV dolerių (apie 13,4 tūkst. Lt).
Plačiau: Technologijos.lt
Japonijos kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) netrukus išbandys naują šios šalies mokslininkų parengtą priemonę aplink Žemę skriejančioms kosminėms šiukšlėms surinkinėti.
JAXA planuoja vasario 28 dieną paleisti į kosmosą nedidelį palydovą su specialiu tinklu, supintu iš trijų plieno ir aliuminio gijų. Kagavos universiteto (Japonija) mokslininkai, bendradarbiaujantys su pramoninės žvejybos tinklų gamintoja bendrove „Nitto Seimo“, šį 30 cm pločio ir 300 m ilgio tinklą naudos kosminių šiukšlių pašalinimo iš orbitos galimybėms patikrinti, praneša „Mashable“.
Japonų mikropalydovas orbitoje išleis šį tinklą, o jame dėl Žemės magnetinio lauko poveikio generuojami elektros krūviai sukurs Lorenco jėgą. Dėl jos mikropalydovas su kosminėje erdvėje paleistu tinklu ims lėtėti. Ilgainiui jis pradės slysti iš orbitos, kol galiausiai pasieks aukštutinius Žemės atmosferos sluoksnius ir sudegs kritimo metu.
Japonų mokslininkai siūlo tokius elektrodinaminius tinklus, kurių ilgis galėtų siekti iki 1 km, tvirtinti prie didžiausią pavojų keliančių kosminių šiukšlių ir taip šalinti jas iš orbitos. Kaip konkrečiai tinklai turėtų būti tvirtinami prie nebenaudojamų kosminių aparatų, jų fragmentų ar palydovų nuolaužų, nepranešama.
Vasario 28 d. prasidedančio bandymo metu JAXA specialistai ketina išbandyti tinklo išleidimo sistemos veikimą ir patikrinti lynuose atsirandančių elektros krūvių stiprumą. Paties palydovo nukreipti iš orbitos kol kas neplanuojama, sakoma pranešime. Tai bus kitų JAXA eksperimentų šalinant kosmines šiukšles tikslas.
Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabo (NORAD) duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. aplink Žemę įvairaus aukščio orbitose skriejo 16 655 dirbtiniai objektai, iš jų 3 715 - veikiantys arba nebenaudojami kosminiai aparatai. Daugiau nei 300 iš jų skrieja 415 - 420 kilometrų aukštyje, keldami pavojų Tarptautinei kosminei stočiai.
Naudoti į JAXA sumanytus elektrodinaminius tinklus panašias priemones Žemės orbitai nuo kosminių šiukšlių valyti buvo siūloma dar paskutinįjį XX a. dešimtmetį. Pavyzdžiui, „Terminator Tether“ sistemos kūrėjai siūlė į visus palydovus montuoti specialius elektrodinaminius trosus, kurie būtų išleisti į kosminę erdvę palydovams pabaigus raketinio kuro atsargas, kad jie būtų greičiau „nutraukti“ iš orbitos.