Kas mintyse pirmiausia iškyla, išgirdus žodį “mokslininkas”? Turbūt sąmonė ima piešti didžiai protingo, pilnoje brangios įrangos laboratorijoje nuolat kažką įtemptai studijuojančio žmogaus portretą. Bet Okabei Rintarou, kad pasijustų mokslininku, užtenka nuomojamo užgriozdyto antro namo aukšto, balto laboratorinio chalato, senų gerų draugų, atlaikančių jo “beprotiško mokslininko” momentus ir … mikrobangės, kuri, kad ir kaip neįtikėtinai nuskambės, pasirodo, šioje istorijoje tinka ne tiktai pusfabrikačiam šildyt, bet ir … keisti praeitį, o kartu su ja, neišvengiamai, ateitį. Tačiau pirma pasirodę nekalti žaidimai su laiku pareikalauja kruvinos aukos. Ar pavyks Okabe išplėšti iš likimo nuspręstų mirties gniaužtų vaikystės draugę ir mylimąją?






Techninės detalės:

Valdymas ir papildomos funkcijos: Kaip ir kiekviena vizualinė novelė, “Steins;Gate” skaitoma spaudant pelės klavišą arba atitinkamus klaviatūros mygtukus. Yra pabrėžtinai pravarti automatinio praleidinėjimo (scroll/skip) funkcija. Be įprastinių užsaugojimo/įkrovimo funkcijų yra ir “spartusis” užsaugojimas/įkrovimas, ir tiek saugyklos talpų, kad nepritrūktų tikriausiai net tam, kas mėgsta užsaugoti ties kiekvienu nauju skyrium. Yra (pasiekiamas iš pagrindinio meniu) grafinių vaizdų (CG), vaizdo įrašų bei muzikos skirsnis, kurio turinys “atsirakina” skaitant novelę.

Bene įdomiausias Steins;Gate valdymo aspektas – mobiliojo telefono inkorporavimas. Čia, kad pakeistumėte siužetą, nereikės rinktis vienos ar kitos veikėjo frazės. Okabe pats pasakys, kas tuo metu jo didžiai mokslininkiškoj galvoj užgims. Tačiau neatsilieptas skambutis ar skirtingi atrašymai į žinutes (e-mail’us) čia turi didelę reikšmę. Žinutės, beje, kartais būna visiškai nesusijusios su novelės įvykiais tam tikru metu; veikėjai pagrindiniam herojui rašo rytą, dieną, vakare, visur ir apie viską. Net yra vienas personažas, rašantis “teksto sienomis”, ir jam esant netoliese, mobilaus ringtonas skambės ne kartą ir ne du.

Angliškame novelės vertime kartais pasitaiko atvejų, jog neveikia atsakymo į kai kurias žinutes funkcijos; paprastai tai pataisoma užsaugojus ir iš naujo įkėlus žaidimą. Nors dažniausiai tam nėra reikalo, kadangi kitame skyriuje žinutės ateina taip, lyg į ano skyriaus turinį buvo atsakyta kaip ir turėjo būti, tad žaidimo proceso tai nesuprastina. Už funkcijų įvairovę ir įdomų mobiliojo telefono panaudojimą skiriu: 10/10

Grafika: Kas sieja Okabe Rintarou ir Black Rock Shooter? Ogi tai, kad abiejų veikėjų dizaineris tas pats Huke. Veikėjų dizainas, išraiškos – aukštos kokybės. Aplinkos koloritas – atitinkantis kontekstą, nerėžiantis akies, didelis dėmesys skiriamas netgi smulkioms detalėms. Maloni smulkmena – veikėjai ne šiaip stovi ir žiūri didelėm akim, jie kalba – kiekvienas turi balsą ir atitinkamai juda jų lūpos (plačiau: Muzika/Garso efektai). Pakankamai nemažai skirtingų vaizdų, skirtų įvairiems siužeto įvykiams pabrėžti. Novelėje, priklausomai nuo situacijos “kamera” kyla, leidžiasi, purtosi. Beveik neturiu prie ko prisikabinti: 9/10

Istorijos perteikimas: Istorija – vienas stipriausių “Steins;Gate” kabliukų. Atrodo, koks gali būti įdomumas skaityti kaip štai tokie “le mokslininkai” prisidirba su laiku ir paskui bando viską ištaisyti? Kad mane kur, gali. Ir toks didelis, kad valandų valandomis neatsiplėši. Skaitant ilgainiui imi abejoti, kad visos veikėjų dėstomos laiko keliavimo teorijos – netikros ar neįmanomos. Yra 6 pabaigos variantai, iki kiekvieno iš kurių veda beprotiškai įtraukiantis, kartais netgi šiurpinantis siužetas. “Steins;Gate” labai tikroviškai, natūraliai atskleidžia žmogaus ir laiko sąveiką ir tai, kaip pirmasis neturėtų keisti antrojo, nes tai gali turėti siaubingų pasėkmių. Čia yra visko: paslapties, siaubo, meilės, veiksmo, daug visokių baisių mitų apie SERN (išgalvotas mokslinės CERN organizacijos atitikmuo) - ir žinoma daugkartinio keliavimo laiku, ieškant kelio atgal į nenuspėjamąją Alfa laiko liniją. Beveik jokių priekaištų: 9/10

Muzika/Garso efektai: Garso takeliai “Steins;Gate” – tokie, kad norėsis juos girdėti net ir perskaičius paskutinę pabaigą. Muzikinis fonas visada įsilieja į situaciją ir tampa dar labiau pagyvinančiu akcentu, būtų tai tyli karšta popietė “laboratorijoje” ar mėginimas išgelbėti nuo mirties brangią draugę. Yra keletas gerų“įtarpinių dainų”, kurios skamba tam tikroje situacijoje, arba jas atsiunčia su SMS žinutėmis. Labai gražus įžanginės ir kiekvienos užbaigiamosios dalies garso takelis.
Tikras saldainis prie akiai malonios grafikos ir kabinančios istorijos – anksčiau paminėtas faktas jog veikėjai “kalba”. Ir kalba jie ne šiaip sau, o labai raiškiai, emocingai. Užtenka porąkart išgirsti vien pagrindinio herojaus juoką… ar jo susikrimtusį, pamišusį, liūdną balsą – kartais net pačiam skaitytojui jį girdint gali pradėt ašaros kauptis. Kai kurių kitų herojų įgarsinimas gali truputį įgrįsti dėl kalbos manierų. Arba, tarkime, “Tutturu”… Nepaisant to, muzika ir garsas šioje novelėje – pasaka. 10/10

---

Vizualinė novelė niekada nebuvo dalykas, kėlęs man didžiulio susižavėjimo; niekad pernelyg nesižavėjau ir laiko kelionių tematika. Tačiau “Steins;Gate” tapo malonia išimtimi, ir aš visiškai nesigailiu tų 12 valandų, praleistų ją skaitant. Taip, novelė išties ilga, bet verta dėmesio. Patiks tiems, kam patiko “Steins;Gate” anime (kuris pagal šią novelę ir sukurtas), ir norintiems sužinoti dar daugiau, bei tiems, kam tiesiog galbūt prie širdies sci-fi stilius arba kas jaučia malonumą skaitydami išties išbaigtas fantastiškas vizualines noveles. El Psy Congroo.

Apibendrinimas:

Istorija: 9 – įtraukianti, nenuspėjama, tarpais šokiruojanti ir tokia… neįtikėtinai įtikėtina.
Grafika: 9 – už akiai malonius aplinkos vaizdus, žavią veikėjų išvaizdą, už pastangas, kurių į šią novelę tikrai įdėta daug.
Muzika: 10 – už į kontekstą puikiai įsipaišančią muziką ir tarpais už širdies griebiantį veikėjų įgarsinimą.
Valdymas ir papildomos funkcijos: 10 – už gan unikalų interaktyvizavimo būdą ir funkcijų įvairovę.

Vidurkis: 9.5



Vaizdai:
(vaizdus iš novelės rasite žemiau nurodytoje temoje)