 Sakamichi no Apollon Režisierius: Shinichiro Watanabe Studija: Tezuka Productions Žanrai: romantika, drama, muzika Transliacija: 13.04.2012 - 29.06.2012 MAL reitingas: 8.63 Trukmė: TV 12 ser. x 25 min. YouTube: Opening / Ending / AMV    Aprašymas: Seniai seniai, 1966 metais Kaoru Nishimi eilinį kartą pakeitė mokyklą. Iš pradžių viskas buvo blogai - klimatas, žmonės, vietinis dialektas ir dar tas žudantis kalnas pakeliui į mokyklą... Niekur nedingo ir pykinimas nuo streso. Vienintelis išsigelbėjimas buvo mokyklos stogas kuriame berniukui visada pavykdavo nusiraminti. Viskas pasikeitė po pažinties su Sentarou Kawabuchi, vietiniu chuliganu, kurio bijojo net ir vyresni berniukai. Ir jis dar pasirodo yra Kaoru klasiokas... Visi jau nusprendė, kad naujokas taps nauja Sentarou auka, bet suklydo. Su klasės seniūnės Ritsuko ir muzikos pagalba berniukai tapo neperskiriami draugai. Sentarou yra būgnininkas-džiazmenas, o Kaoru pianistas-klasikas, bet nenorėdamas nusileisti irgi įsitraukia į mini būrelio veiklą.Tiesa, pradžioje teko pakeisti savo "klasikinius" įgūdžius, džiaze groti taisyklingai nereikia. O kaip čia dar tokiam amžiuje be meilės?          Nors imk ir persiplėšk. O gal rimtai, taip ir padaryt?Watanabe Shinichiro ir muzika? Čia kaip duona ir sviestas, silkė ir bulvės, majonezas ir kiaušinis, t.y. derinys kuris negali būti blogas. Pridedam dar Kanno Yoko ir galime tikėtis kažko įdomesnio nei eilinis popsas. Ir tikrai, šiltas ir gražus yra šis serialas. Apie meilę, draugystę ir gerą muziką. Labai patiko personažai, neypatingai originalūs, bet tikroviški ir mieli. 6x metų stilistika duoda savitą atmosferą. Truputi palietė ir to meto socialines problemas. Savitas ir piešimas. Ir aišku džiazas, kuris ir jungia čia "veikiančius" personažus. Drama neatrodo laužta iš piršto, 11 serijoje net man akys sudrėko.... Pakako ir linksmų epizodų, kurie privertė nusišypsoti. Patiko ir ne per daug idealizuota romantika. Naujokas su krūva skeletų spintoje? Geras chuliganas? Vaikystės draugė? Tai jau tikrai, originaliau nebūna. Muzika? Jos čia ne ką daugiau nei kokiam K-on'e. Jei pradžioje dar tikėjausi, kad čia bus anime apie džiazo grupę, tai greitai pasijutau apgautas. Du tipo koncertai per 12 serijų, vaje kiek daug. Atrodo lyg muzika berniukams reikalinga tik santykiams aiškintis. Meilė? Ji čia apskritai buvo? Nebent tarp Sentarou ir Kaoru. Man vienam jų santykiai pasirodė..kaip čia švelniau išsireiškus...ant ribos? Ritsuko čia apskritai nereikalinga. Pabaiga yra epiška nesėkmė. Jausmas buvo lyg kažkas būtų prie durų prišikęs. Tik iš pirmo žvilgsnio šis anime panašus į tikrą deimantą. Tereikia truputi įsigilinti ir jis pavirsta paprastą swarovskio kristalą - gražių ir blizgantį, bet tik kristalą. Reziumė: 8 balai. Mažai? Man atrodo per daug, bet buvo įdomu, o tai juk svarbiausia. Noriu normalaus anime apie muzika. Sulauksiu?         |
Spoileris: