Hanada Shounen-shi
Režisierius: Masayuki Ojima
Studija: Madhouse
Žanrai: komedija, drama, mistika
Transliacija: 02.10.2002 по 26.03.2003
MAL reitingas: 8.11
Trukmė: TV 25 ser. x 24 min.
YouTube: Opening / Ending / AMV (I see dead people)
Aprašymas: Viename provincijos miestelyje gyveno Ichiro. Jis buvo tikra nelaimė. Namuose visą laiką išdykavo, siusdavo namiškius na....., ta prasme tiesiausiu keliu, o į mokyklą eidavo tik pavalgyt ir pasimušt. Vaiko svajonė buvo spalvotas televizorius. Pasirodo ir Japonijoje buvo laikai kai toks televizorius buvo prabanga. Dėl jo pabaisa net galėjo paimti į įkaitus savo senelį. Po eilinio skandalo Ichiro pabėgo iš namų, bet šį kartą jį partrenkė sunkvežimis. Tiesa, čia greičiau jis partrenkė sunkvežimį, nes vairuotojui baigėsi prasčiau. Vaikigalis tiesiog įsigijo randą galvoje ir Briuso Wiliso "šukuoseną". Didesnė problemą buvo pašalinis poveikis, mat po to berniukas pradėjo matyti vaiduoklius. Jie buvo ne smegenų sutrenkimo pasekmė, o pačios tikriausios mirusių žmonių dvasios. Vaidenosi jie ne šeip sau. Visi jie gyvi būdami padarė (arba nepadarė) kažką dėl ko negali nusiraminti ir palikti gyvųjų pasaulį. Vienintelis išsigelbėjimas yra Ichiro, kuris tuo visai nesižavi. Deja, nuo vaiduoklio nepabėgsi. Jie gali gyvenimą paversti tikru pragaru todėl nori ar nenori, bet jiems teks padėti.
Pirmiausia atkreipiau dėmesį į openingą ir endingą. Iš pradžių pamaniau, kad čia kažkieno išdaiga, bet iš tikrųjų - Backstreet Boys. Ne dažnai anime serialuose sutinkami užsienio atlikėjų hitai. Tuo labiau nesitikėjau juos sutikti čia. Tiesa, dėl tinkamumo šio konkrečiu atveju dar galima pasiginčyti. Dar krenta į akis humoras. Jis yra tualetinis ir tiesiogine ir perkeltine prasme. Čia iš principo daugiau pliusas nei minusas, nes nors ir juodas, bet humoras čia pakankamai sumaniai ir aštriai pateiktas.
Režisierius: Masayuki Ojima
Studija: Madhouse
Žanrai: komedija, drama, mistika
Transliacija: 02.10.2002 по 26.03.2003
MAL reitingas: 8.11
Trukmė: TV 25 ser. x 24 min.
YouTube: Opening / Ending / AMV (I see dead people)
Aprašymas: Viename provincijos miestelyje gyveno Ichiro. Jis buvo tikra nelaimė. Namuose visą laiką išdykavo, siusdavo namiškius na....., ta prasme tiesiausiu keliu, o į mokyklą eidavo tik pavalgyt ir pasimušt. Vaiko svajonė buvo spalvotas televizorius. Pasirodo ir Japonijoje buvo laikai kai toks televizorius buvo prabanga. Dėl jo pabaisa net galėjo paimti į įkaitus savo senelį. Po eilinio skandalo Ichiro pabėgo iš namų, bet šį kartą jį partrenkė sunkvežimis. Tiesa, čia greičiau jis partrenkė sunkvežimį, nes vairuotojui baigėsi prasčiau. Vaikigalis tiesiog įsigijo randą galvoje ir Briuso Wiliso "šukuoseną". Didesnė problemą buvo pašalinis poveikis, mat po to berniukas pradėjo matyti vaiduoklius. Jie buvo ne smegenų sutrenkimo pasekmė, o pačios tikriausios mirusių žmonių dvasios. Vaidenosi jie ne šeip sau. Visi jie gyvi būdami padarė (arba nepadarė) kažką dėl ko negali nusiraminti ir palikti gyvųjų pasaulį. Vienintelis išsigelbėjimas yra Ichiro, kuris tuo visai nesižavi. Deja, nuo vaiduoklio nepabėgsi. Jie gali gyvenimą paversti tikru pragaru todėl nori ar nenori, bet jiems teks padėti.
Pirmiausia atkreipiau dėmesį į openingą ir endingą. Iš pradžių pamaniau, kad čia kažkieno išdaiga, bet iš tikrųjų - Backstreet Boys. Ne dažnai anime serialuose sutinkami užsienio atlikėjų hitai. Tuo labiau nesitikėjau juos sutikti čia. Tiesa, dėl tinkamumo šio konkrečiu atveju dar galima pasiginčyti. Dar krenta į akis humoras. Jis yra tualetinis ir tiesiogine ir perkeltine prasme. Čia iš principo daugiau pliusas nei minusas, nes nors ir juodas, bet humoras čia pakankamai sumaniai ir aštriai pateiktas.
Serialo centre yra Ichiro. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vaikas yra tikra pabaisa ir visuomenės priešas Nr. 1, bet taip nėra. Taip, jis blogai išauklėtas ir neklaužada, bet tikrai nėra blogas. Vaikai, iki tam tikro amžiaus, apskritai nėra nei blogi nei geri. Serialo metu žiūrovas supranta, kad iš tiesu jis yra savotiškai geras, jautrus ir svarbiausia labai užsispyręs. Esmė yra tą užsispyrimą nukreipti teisinga linkme. Va tam ir padeda mistinė serialo dalis. Iš pradžių man atrodė, kad anime bus pakankamai monotoniškas, t.y. pasirodo vaiduoklis - berniukas jam padeda - pasirodo vai..... na ir taip siužetas sukasi kaip voveraitė rate. Iš principo taip ir yra, bet Ichiro tuo metu po truputi, bet užtikrintai brendo. Pačios istorijos buvo visai neblogos, gyvenimiškos ir tikroviškos, nors banalumo ir naivumo išvengti nepavyko. Pats serialas nėra toks jau ir vaikiškas. Juk berniukas daugiausia sprendžia ne savo ar draugų problemas, o suaugusių. Kaip visada yra ir šaukštas deguto. Antroje serialo pusėje kažkur pradingo humoras. Manau, kad istorija apie katytę buvo nelabai vykusi. Reikėjo linksmesnės, o pabaigą palikti rimtą.
Piešimas originalus, galima sakyti karikatūriškas, bet kokybiškas. Kaip ir įprasta šiai studijai.
Reziumė: Nepelnytai užmirštas anime. Buities, komedijos, dramos ir mistikos kokteilis tinkantis ir mažiems ir dideliems. Šiuo atžvilgiu Hanada Shounen-shi šiek tiek panašus į Studio Ghibli kūrybą.
Pasistenkite taip gyventi, kad po mirties nereikėtų vaidentis ir kankinti gyvuosius.
Comment