Genius Party Metai: 2007 m. Žanrai: eksperimentika Studija: Studio 4°C Trukmė: 105 min. Studio 4°C skaičiuoja jau dvidešimt trečius gyvavimo metus ir, regis, Eiko Tanakai, vienam iš trijų jos įkūrėjų, pavyko sukurti tokią vietą, kurioje, pasak jo paties, niekeno neverčiami susirinktų žmonės, norintys sukurti kažką įdomaus ir originalaus. Dar vienas puikus viso to įrodymas ir yra Genius party. Studio 4°C sukvietė talentingus kūrėjus iš daugybės su anime susijusių sričių dalyvauti projekte – iš viso keturiolika. Kaikurie iš jų jau puikiai žinomi anime pasaulyje, kitiems Genius party tapo režisūriniu debiutu. Pirmojoje projekto dalyje išvysime septynis kūrinius, kiti jau turėjo pasirodyti 2008 spalio mėnesį pavadinimu Genius Party Beyond. Vis dėlto kol kas pasiekiamas tėra pirmasis. Visoms keturiolikai istorijų buvo skirta viena tema – energija. Toliau jau viskas priklausė tik nuo pačių kūrėjo vaizduotės. Visų kūrinių eiliškumas buvo nuspręstas tik pamačius galutinius rezultatus. O rezultatas, kaip ir buvo galima tikėtis, be galo įdomus, savitas ir originalus. Na, bet stebinti tai neturėtų, būtent tokie yra ir jų kūrėjau. Kaip ir pati Studio 4°C. Genius Party Režisierė: Atsuko Fukushima Trukmė: 5 min. Vieninteliam Atsuko Fukushimos darbui jau nuo pat pradžių buvo skirtas įžanginis vaidmuo. Gan sudėtinga bandyti nupasakoti apie ką jis yra, nes kiekvienas gali interpretuoti labai savitai, tačiau pasak vieno iš produserių čia bandomas parodyti „the birth of images“ ir Atsuko Fukushimos animacijai tai puikiai pavyksta padaryti, visas darbas atrodo lyg kelionė po vaikišką knygą. Dialogų čia nerasime, tik spalvingą ir žaismingą pasaulį kupiną nenutrūkstamo veiksmo ir lydimą energingos muzikos. Shanghai Dragon Viskas prasideda sename mieste vaikams žaidžiant mokykloje bei kalbant savo gimtąją kinų kalba, kurios, tiesą sakant, niekas nesivargina išversti, kai staiga iš dangaus nukrenta keistas kristalas, kurį suranda berniukas ir pamato, jog su juo gali materializuoti bet ką, tereikia tai nupiešti ant žemės. Linksmybės baigiasi, arba, galima sakyti, kaip tik prasideda, kai pasirodo pora karevių iš ateities, o paskui juos dar ir būrys ateivių ir taip šiam apsisnargliojusiam vaikiui pasitelkus vien tik savo vaizduotę tenka užduotis - gelbėti pasaulį. Dar pridėkim parodijos elementų ir gaunam daug smagaus veiksmo, kuris prikausto visas dvidešimt minučių. Kas matė, tas pastebėjo, jog nors kareiviai kalba japoniškai, o vaikai kiniškai, vistiek visi visus supranta. Kawamoriui teko prieš dvidešimt metų lankytis Shanghai, kur jis pamatė žaidžiančius vaikus ir nors nemokėjo jų kalbos visvien juos kažkaip suprato. Būtent tai jis norėjo perteikti ir šiam savo darbe. Deathtic 4 Tai pasakojimas apie berniuką, kuris savame pasaulyje suranda gyvą varlę ir rizikuodamas patekti į Life-Form Disposal būrio rankas drauge su trim savo draugais nusprendžia grąžinti ją atgal į gyvųjų žemę, tačiau tam reikia pasiekti Uzu-Uzu skylę. Visa aplinka sukurta labai detaliai, ji ir bauginanti, bet tuo pačiu metu ir prikaustanti akį bei priverčianti žavėtis režisieriaus išradingumu, kiekvienas veikėjas be galo individualus, kiekvienas pastatas vis kitoks, daugybė gatvelių, kuriose vyksta veiksmas ir kiekviena vis kitokia. Patys veikėjai kalba iškraipyta švedų kalba, kadandi iš įgarsintojų nebuvo reikalaujama tikslaus tarimo ir netgi leista žodžius tarti taip, kaip jie nori. Pasak kūrėjų jie norėję, kad dialogai skambėtų europietiškai, tačiau nebūtų lengvai atpažįstami. Kol kas Dethtic Four pasiekiamas be subtitrų, tačiau net ir tai juo mėgautis netrukdo. Doorbell Režisierius: Yoji Fukuyama Trukmė: 14 min. Kartą grįžęs iš mokyklos vaikinas savo namuose be motinos ir sesers dar randa ir savo antrininką. Tai nuolat kartojasi, ir ne tik namuose, kol prasideda lenktynės su savo antruoju „aš“. Yoji Fukuyama kuria mangas tad nieko keista, kad piešimas niekuo nestebina ir iš visų Genius Party dalių netgi išsiskiria savo paprastumu. Veiksmo neperdaugiausiai, apie patį veikėją norisi sužinoti kažką daugiau, bet mes tik stebim kaip jie bando vienas kitą aplenkti, šiaip jau ne itin kažkuo išsiskyrė nors pati pabaiga susižiūrėjo visai neblogai. Limit Cycle Režisierius: Hideki Futamura Trukmė: 20 min. Šis taip pat kol kas pasiekiamas tik originalo kalba, tad labai sunku kažką plačiau apie jį parašyti, nes čia svarbiausią vietą ir užima būtent veikėjo samprotavimai. O kalba jis, jeigu tikėsime tais, kurie jį suprato, apie Dievą, realybę, gyvenimą ir panašias temas. Visiems nesuprantantiems tenka tiesiog stebėti vizualinę pusę. Režisierius žaidžia tekstūromis, prideda simbolių, skaičių, diagramų, piešinių. Kartais to būna tiek daug, kad tiesiog nesugebi išskirti kažkokio vieno elemento. Regis panašios temos gvildenamos ir GITS: Innocence nors kiek teko skaityti atsiliepimų, ši Genius Party dalis teigiamų gauna mažiausiai. Happy Machine Šioje dalyje mes turime progą stebėti našlaičio kelionę po fantastinę žemę pilną keistų sutvėrimų ir atradimų. Supratęs, kad mama tėra mašina, o jis paliktas vienui vienas, vaikas nusprendžia keliauti ir pamatyti jį supantį pasaulį. Kaip ir pirmojoje dalyje, čia taip pat nėra dialogų bei palikta daugybė vietos interpretacijai. Tai pasakojimas apie gyvenimo ratą ir apie tai, kaip viskas jame susiję. Po Mind game Yuasa norėjo sukurti kažką kitokio, kažką lengvesnio, ne tokio įtempto. Galima sakyti tai buvo praktika prieš dirbant su Kaiba. Happy Machine kuriama atmosfera beveik identiška pastarajam: tai ir vienatvė, ir liūdesys, klaidžiojimas po atrodytų savą, tačiau kartu ir tokį svetimą bei kartais atšiaurų pasaulį. Tik šiame darbe labai dažnai visus šiuos jausmus užgožia atradimo džiaugsmas, pavyzdžiui pirmas vaiko susidurimas su ugnimi ar vandeniu. Baby Blue Watanabe ilgą laiką dirbo su anime, kuriuose veiksmas buvo vienas pagrindinių elementų ir štai Genius Party suteikė jam taip ilgai lauktą progą išbandyti savo jėgas kuriant seishunmono (jaunimo drama). Tai pasakojimas apie du draugus, nusprendusius pabėgti iš pamokų ir jų kelionę dalinantis vaikystės prisiminimais. Anime metu fone girdime skambant pianiną ir gitarą ir tai yra pačios Yoko Kanno Šopeno improvizacija. Piešimas išties realistiškas, veikėjai taip pat, aplinkos nupieštos labai detaliai. Tiesiog būtina paminėti įgarsinimą, dėl kurio Baby Blue sulaukė daugiausiai spaudos dėmesio, kadangi šiam darbui atlikti buvo pakviesti Yuya Yagira ( keturiolikos metų laimėjo geriausio aktoriaus apdovanojimą Kanų filmų festivalyje) ir Rinko Kikuchi ( buvo nominuota Oskarui už geriausią antraeilį aktorės vaidmenį filme Babelis). Kūrėjai pripažino ieškoję ne kawainų balsų, o tų, kurie galėjo geriausiai perteikti veikėjų išgyvenimus. Ir reikia pripažinti, jog jiems tai pavyko, nes įgarsinimas didžiąja dalimi prisideda prie begalo tikroviškai kuriamos romantikos bei padeda per tokį trumpą laiką atskleisti pagrindinius veikėjus ir jų tarpusavio santykius. Nors ko gi daugiau galima tikėtis iš tokio režisieriaus kaip Watanabe. Spoileris:
|
Genius Party
Collapse
X
-
Genius Party
23552.17%12426.09%6317.39%420%014.35%1Žymos: Nieko -
Comment
-
Deja nežiūrėjau tų dviejų nesubtitruotų ovų, tad sunkoka vertint viską bendrai, bet iš to ką mačiau, patiko. Ypač sužavėjo Doorbell istorija. Kitos, gal ne tokios įpatingos, kai kurios daugiau mindf*ck, kai kurios šiaip priverčiančios pagalvot, pirmoji išvis vaikystės fantazijas priminė, bet šitas Studio 4°C darbas Izzo patiko. Nenoriu vertint nematęs viso, tada laukiam subų, kad ir kada jie pasirodys. Beje, dar yra 5 ar 6 papildomos ovos Genius Party Beyond, bet manau tas gal atskirai reiktų aprašyt.SCREW YOU, PEOPLE!Comment
-
Comment
-
-
Išvardinsiu pasakojimus kurie man tikrai patiko: Shanghai Dragon, Doorbell, Baby Blue, Tojin Kit, Moondrive. Taigi, iš esmės daugiau negu pusės darbais likau nepatenkintas. Šiuo atveju vien tik originalumas nepapirko. Daug šižų režisieriai prikūrė, bet jos visos itin nuobodžios. Na trūnka vos dešimtį minučių ir vistiek per tą laiką smarkiai pavargstu nuo žiūrėjimo. Žinot, visai nelinksma. Mėgstu kai šizos būna nors kažkiek tai suderintos su komercija, antraip gaunasi skausmingas smegenų plovimas. Smagiai susižiūrėjo viskas kas bent kiek buvo panašu į pasakojimą. Svarbiausia, kad originalumas visai nesimaišo, pastebimas, suprantamas, bet pasakojimai tokie jau nuobodūs, kad niekas negelbėja. Nežinau iš tikrųjų, labai jau diskutuotinas Genius Party tas. Penkios istorijos iš dvylikos, mažoka kažkaip, tad tik 3/5 šįkart.Comment
-
Taigi, kai kurie iš šių darbų buvo išties įspūdingi ir net kvapą sulaikantys. Kita pusė... Akyse pajutau siaubingo graudulio ašaras, jaučiant, kaip tiesėja mano smegenų žievės vingiai... Kaip ir Bastard minėjo - net originalumas nepapirko (sakyčiau, net ne visuose darbuose jo įžvelgiau, nes vis tiek atsirado "matytų" vaizdų ir kažkur jau girdėtų minčių). Sakyčiau, net sunku kažkaip ir vertinti tokį miksuotą dalykėlį. Visgi, balas svyruoja tarp 3 ir 4.
Na, iš tų patikusių darbų tai "Baby Blue", "Limit Cycle", "Genius Party" ir "Doorbell"Comment
-
mano kuklia nuomone, iš 7 man iš tikrųjų patiko 3. tai Baby Blue, Happy Machine ir Shanghai Dragon. dar pats Genius Party buvo visai nieko. kiti ypatingai nepatraukė, o Limit Cycle visgi sunkiausia buvo iškęst. vizualiai gan įdomu, bet kadangi tiesiog negaliu pakęst filosofinių dievo-gamtos-tustumos-sielos-kūno išvedžiojimų, tai tikrai mažiausiai patiko... :} tokiu atveju visgi 2.5/5.
Comment
Comment